- blyžoti
- blýžoti, -o, -ojo intr. K, Rs gulėti paslikam, sunkiai sergant (nesijudinant, nekalbant), sliksoti: Ligonis blýžo, nieko nekalba Lkš. Ans blýžo, nuomariumi užpultas J. Jurgis, gyvastį pūsdamas, blýžo išbalęs Snt. Naktį labai dejavo, dabar blýžo beblýžo Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.